Šių metų Spalio 13d. įvyko beprotiškai fantastiškos VIKO SPF pirmakursių krikštynos!!!:)

Pratęsę pirmakursių stovyklos temą „Koncentracijos stovykla" pradėjome krikštynas! Karingai nusiteikę, tačiau su nežinia akyse pirmakurisiai laukė krišktynų pradžios, susibūrę prie fakulteto. Ir viskas prasidėjo tik nuo mažų patepimų ant jų skruostų:) Grupės vedliams liepus jie patraukė į sunkią išlikimo kelionę. Pirmoji užduotis - „Grožis prieš karą", jau tradiciją tapę kiesiulių puodai ir saldainiai, tačiau šiemet visą tai dar praturtino žuvytės :) Greit apsisukę prie šios užduoties jie bėgo link antrosios „Atiduok paskutinias jėgas", kurioje jie turėjo pripūsti „Durex" prezervatyvus, ir susprogdinti be rankų ir kojų pagalbos, kol jie plušėjo, šios užduoties vadovai juos gražiai pašventino miltukais:) Trečioji užduotis „Gyvenimo tiesos" buvo skirta sužinoti pirmakursių žinias apie Vilniaus kolegiją bei Sveikatos priežiūros fakultetą, už neteisingus atsakymus teko valgyti aitriuosius pipirus. Su degančiomis burnomis jie skubėjo prie ketvirtosios užduoties „Anatomijos dėžė":) Kiekvienas pirmakursis nedrąsiai kišo ranką į dėžę, veido mimikos keisdavosi kas sekundę, o ištraukę organus dar labiau pasišlykštėdavo, čia jie turėjo įvardinti ką laiko rankose ;D Po šiurpinančios anatomijos paskaitėles, tačiau su šypsena veide jie skubėjo link penktosios užduoties – „Išlikimo kelias". Daug jėgų pareikalavęs kliūčių ruožas reikalavo iš pirmakursių ištvermės, taip pat lankstumo, nes teko lysti pro padangą, čia daug buvo nukentėjusiųjų - vargšų ir suplėšytų lietpalčių :) Vis dar kupini jėgų jie skubėjo link šeštosios užduoties „Paskutinis patepimas". Vildamiesi, kad tai paskutinioji užduotis jie paklusniai siurbė druskingą vandenį, tačiau čia dar ne viskas. Žingsniuodami Baltupių miškelio kalnuotais kelialiais, jie priėjo septintąją užduotį „Dujų kamerą". Jos sargybiniai-budeliai suvarė vargšus pirmakursius į kamerą ir ten uždarė... Kupini sarkazmo jie liepė jiems dainuoti, ir štai su pirma gaida atskrido kiaušinių bombos, burokėlių salotos, miltų rūkas, bei kvapui pagardinti – indų ploviklis:} Įsitvyravus tylai miške, pirmakursiai suprato, kad ataka baigės, greit išlindę iš kameros, vedliui rodant kelią jie skubėjo prie paskutiniosios, pačios smagiausios užduoties – „Šuolis į prarają" yeah!!! Čia jie su didžiausiomis šypsenomis veide, vėju plaukuose, čiuožė kalva žemyn. Žinoma teko išsisukinėti iš SS'ininkų atakų, tačiau tai neišblaškė begalinio jų džiaugsmo. Jiems buvo taip smagu, kad daugelis čiuožė po keletą kartų:) Ir štai vedliams paliepus jie skubėjo atgal link fakulteto.

Metas pabaigai. Suklupę ant kelių, pridėję ranką prie širdies, jie garsiai kartojo priesaikos žodžius kuomet juos krikštyjo mūsų VIKO SPF SA pirmininkas Gytis Arbutavičius :) Ištarę paskutinius priesaikos žodžius džiūgiai pakilo ir apkabino visus vedlius ir krikštytojus ir su šypsenom patraukė ruoštis į vakarinę krikštynų dalį!;)

VIKO SPF SA tiki, kad pirmakursiai šios dienos dar ilgai nepamirš ir sveikina patapus tikrais fuxais!!!

P.S. Tai pat VIKO SPF SA yra labai dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie krikštynų, ypač antro ir trečio kurso studentams!;)